↞ Geopolitiniai postūmiai
Žiniasklaidai voliojant kažkada gal vykusių, o gal išsigalvotų Donaldo Trampo ir Putino pokalbių telefonu temą, antraščių isterija ir aukso kaina rinkose pasiekė niekada nematytas aukštumas. Uncija (kiek daugiau nei 31 gramas) geltonojo metalo artėja prie 2900 JAV dolerių ribos, beveik 900 dolerių daugiau nei jis buvo vertintas prieš metus. Tuomet spekuliantai ir kitokie visų galų žinovai drąsiai teigė, kad 2000 JAV dolerių kainos ribą auksas kirto tik laikinai, ir jau tuoj tuoj su trenksmu grįš į prieškovidinį lygį.
Tačiau taip nenutiko dėl labai aiškių priežasčių – pasaulis gyvena ant didžiulės parako statinės, arba, jei norite, šalia puspročių, lakstančių po visus žemynus su branduoline kuoka, grasinančių ištaškyti save ir viską aplinkui.
Būtent aukso kaina yra tas rodiklis, kuris akivaizdžiai, skaičiukais biržų duomenų ekranuose rodo, kad geopolitinio saugumo padėtis yra labai rimta, tokia rimta, kokia dar nebuvo. JAV prezidento Donaldo Trampo paskutinis liūdnas, labai nevykęs „pokštas“ dėl Gazos ruožo perėmimo, gyventojų iškeldinimo ir šios krauju bei kančia persmelktos žemės pavertimo Vidurinių rytų rivjera, prisidėjo prie kitų trampiškų šėliojimų ultimatumais „tvarkant Amerikos reikalus“. Muitai artimiausioms kaimynėms ir Kinijai kaip derybinis svertas tuoj virto infliacijos baimėmis, o duotas pažadas mažinti mokestinę naštą savo rinkėjams atgulė planu Ovaliajame kabinete 5,5 trilijono JAV dolerių didinti valstybės skolą, kuri jau dabar viršija 36 trilijonus ir bent iki 2050-ųjų žada tik didėti sunkiai prognozuojamais tempais.
Ir nors didelis ar mažas, jaunas ar nelabai investuotojas, matydamas rizikas savo kapitalui tekinas bėga užsipirkti asmeninio saugumo garanto, rakinamo bankų seifuose, įmūrytuose giliuose rūsiuose, nedaugelis iš jų suvokia, koks ganėtinai beprasmis šis metalas yra visiškos suirutės atveju: jo neatsipjausi ir neužvalgysi, juo nesuverši žaizdų, ir begalinio žmonijos kvailumo, juo, deja, nepagydysi.
Ugnies į politinių neramumų, ekonominių tikų, žemės resursų dalybų ir besitęsiančių karų liepsnojantį laužą pūstelėjo ir įsižeidusio Kanados premjero pareiškimas, kad JAV prezidento Donaldo Trampo kalbos apie Kanados pasisavinimą „yra realus dalykas“, susijęs su turtingais šalies gamtiniais ištekliais. Džastinas Trudo savo nuomonę išsakė per uždarą posėdį, atliepdamas ne kartą Trampo išsakytas mintis apie tai, kad Kanadai būtų geriau, jei ji sutiktų tapti 51-ąja JAV valstija. „Jie labai gerai žino apie mūsų išteklius, apie tai, ką turime, ir <...> vienas iš lengviausių būdų tai padaryti – absorbuoti mūsų šalį. Ir tai yra realus dalykas“, – sakė Trudo.
Gerai suprasdamas Trampo troškulį resursams, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apgalvotai pasiūlė jam viešą sandorį. „Jei kalbame apie sandorį, tuomet sudarykime jį, mes tik už jį“, – sakė Zelenskis interviu naujienų agentūrai „Reuters“, pabrėždamas, kad Ukrainai reikia sąjungininkų saugumo garantijų, kurios būtų bet kokio susitarimo dalis. Kitą savaitę Trampas ir Zelenskis turėtų susitikti ir dar kartą aptarti šį „sandorį“ gyvai.
Beje, Ukraina dar praėjusį rudenį iškėlė idėją atverti savo svarbiausias naudingąsias iškasenas sąjungininkių investicijoms, kai pristatė „pergalės planą“, kuriuo siekė užimti kuo stipresnę poziciją derybose ir priversti Maskvą sėsti prie derybų stalo. Apie 20 % Ukrainos mineralinių išteklių, įskaitant maždaug pusę retųjų žemių telkinių, yra Rusijos okupuotose teritorijose.
Naudodamas primityvų, bet stebėtinai gerai net didžiojoje politikoje veikiantį meduolio ir rimbo principą, V. Zelenskis keletą dienų prieš šio sandorio siūlymą išsakė, mūsų nuomone, teisingą ir kietą poziciją spausdamas Vakarų partnerius. Gal kiek nediplomatiškai, per daug tiesmukai jis garsiai įvardino branduolinės ginkluotės teikiamą saugumo garantiją.
Interviu britų žurnalistui Piersui Morganui V. Zelenskis sakė: „Jei nesame NATO, kas mus apsaugos nuo šio blogio visus tuos metus? Koks paramos paketas? Kokios raketos? Ar jie duos mums branduolinių ginklų? Tada tegul duoda mums branduolinių ginklų.“
Apie tai, kad būtinos alternatyvos JAV ir Vakarams, vietoje narystės NATO, kalbėjome dar prieš du metus ir už uždarų durų Kijeve, ir viešai rašėme savo apžvalgose. NATO šalių taikdarių kontingento dislokavimas, branduolinis NATO skėtis, 100 km ruožo (nuo Lenkijos ir kitų NATO šalių sienų su Ukraina gilyn į jos teritoriją) neskraidymo zonos paskelbimas ir visiškas oro erdvės virš jo uždarymas – karinės diplomatijos alternatyvos narystei NATO, kurias Kremliaus fašistinis režimas yra tikrai įgalus suprasti. Deja, tai yra ir bene visos Vakarų galimybės, kuriomis galime parodyti, kad po beveik trijų metų invazijos ir žudynių, esame rimtai nusiteikę kraujo liejimo sustabdymui.
Ar susitelksime ir padarysime tai? Labai norėtųsi pasakyti, kad taip, bet veiksmai ant žemės, faktai, kol kas rodo, kad tai yra net ne miglota ateities galimybė, o rožinė norimybė, kaip ir ta, kuri prieš metus buvo apėmusi naivius rinkos „žinovus“, kurie užtikrintai pranašavo aukso kainos kritimą.
Rusijos sąjungininkei ir blogio ašies šaliai Iranui, jo aukščiausio lyderio ajatolos Ali Khamenei asmenyje, atmetus bet kokias derybas su Donaldo Trampo administracija ir žadant ryžtingai atsakyti į bet kokius grasinimus Islamo respublikai; Kinijai paskyrus specialiuoju patikėtiniu Europos reikalams buvusį ambasadorių Prancūzijai Lu Šaje, kuris prieš pusantrų metų kėlė klausimus dėl Baltijos šalių suverenumo ir Krymo priklausomybės Ukrainai; D. Trampui pasirašius sankcijas Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui ir tuo sukėlusiam begalinį Vengrijos premjero Viktoro Orbano džiaugsmą ir aplodismentus Maskvoje; pasaulio tvarka visiškai nebeatrodo tvarkinga, o įprastiniai, racionaliai paaiškinami priežasties – pasekmės ryšiai vis labiau tirpsta pilkų krikščioniškosios moralės atspalvių rūke. Jį sunkiai išsklaido ir begalinio godumo vėjai.
Prie šio paveikslo pridėjus tai, kad praėjęs mėnuo buvo karščiausias sausis per visą istoriją, o Žemės paviršiaus oro temperatūra siekė 13,23°C – 1,75°C daugiau nei 1850-1900 m. pirmojo metų mėnesio vidurkis, labai tikėtina, kad vykstanti visų kova su visais visuose lygiuose dėl gabalo aukso šiandien yra tik švelni beprecedentinio karo dėl išlikimo preliudija rytoj.
↞ Lūžio taškai ↠
Europos Sąjunga ir kitos demokratijos pasaulyje aštriai sureagavo į JAV prezidento reveransą Izraelio premjerui Benjaminui Netanjahu, kuris pirmasis iš užsienio šalių lyderių oficialiai susitiko su inauguruotu D. Trampu. Turime galvoje tiek jau minėtą viešai paskelbtą ir vėliau atsiimtą Gazos ruožo gyventojų iškeldinimo idėją, tiek sankcijas kai kuriems TBT nariams.
„Dar kartą patvirtiname, kad nuolat ir tvirtai remiame TBT nepriklausomumą, nešališkumą ir vientisumą“, – bendrame pareiškime teigė beveik 80 šalių grupė. „Teismas yra labai svarbus tarptautinės teisingumo sistemos ramstis, nes užtikrina atsakomybę už sunkiausius tarptautinius nusikaltimus ir teisingumą aukoms.“
Kreipimąsi pasirašė 79 šalys, tačiau jos sudaro tik apie du trečdalius iš 125 nuolatinio teismo, skirto karo nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui, genocidui ir agresijos nusikaltimams persekioti, valstybių narių. Tarp šalių, kurios pritarė pareiškimui, buvo Prancūzija, Vokietija ir Didžioji Britanija. Neprisijungė Australija, Čekija, Vengrija ir Italija.
Tuo tarpu Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad teismas privalo turėti galimybę netrukdomai kovoti su visuotiniu nebaudžiamumu. „TBT užtikrina atsakomybę už tarptautinius nusikaltimus ir suteikia balsą aukoms visame pasaulyje. Jis turi turėti galimybę laisvai kovoti su visuotiniu nebaudžiamumu. Europa visada pasisakys už teisingumą ir pagarbą tarptautinei teisei“, – rašė ji socialinės žiniasklaidos platformoje.
JAV sankcijos TBT, deja, stato į pavojų TBT veiklos principingumą. TBT, kuris paskelbė karo nusikaltėlį V. Putiną paieškomu asmeniu ir išdavė jam arešto orderį, Kremliaus džiaugsmui dabar yra JAV sankcionuota institucija, nuolatinės Maskvos propagandos žinutėmis pavirtinta kaip „šališkas Vakarų susidorojimo su Rusija įrankis“.
Lietuva kartu su Latvija ir Estija vakar atsijungė nuo rusiško BRELL elektros energijos perdavimo tinklo. Tai dar viena mūsų pergalė, dar vienas, nors ir gerokai pavėluotas, bet toks pats reikšmingas įvykis mūsų valstybės saugumui, kaip Specialiųjų operacijų pajėgų sukūrimas, stojimas į NATO ir ES, euro įvedimas, SGD laivo „Independence“ įsigijimas bei JAV karių bataliono ir tankų „Abrams“ dislokavmas. Vėjo jėgainių parko sukūrimas Baltijos jūroje yra kitas logiškas ir labai svarbus žingsnis, kuriuo jau ne tik vidurinį pirštą rodysime Maskvai, bet galėsime tapti energiją eksportuojančia šalimi ir gauti taip reikalingų mūsų valstybei pajamų.
Prieš savaitę Norvegijos finansų ministro pareigas pradėjęs eiti Jensas Stoltenbergas ryžtingai atmetė kaltinimus, kad Norvegija „pelnosi iš karo“. Buvęs NATO generalinis sekretorius leidiniui „Financial Times“ sakė, kad nesutinka su mokslininkais ir žiniasklaida, teigiančiais, jog jo šalis nuo 2022 m. gavo didžiulį pelną, ir tvirtino, kad krizės metu Oslas užtikrino Europai būtiną alternatyvų energijos tiekimą.
Nors mes nesakome, kad Norvegija „pelnosi“ iš karo, bet tiesa yra ta, kad ji pardavė rekordinį kiekį naftos ir dujų Europai po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. Norvegiškos dujos sudaro apie 30 proc. bloko tiekimo, tuo tarpu prieš karą ES iš Rusijos importavo apie 40 proc. dujų. Norvegija taip pat yra didelė naftos eksportuotoja, beveik 90 proc. jos naftos yra tiekiama ES.
Kodėl mes čia tą sakome? Nes norime dar kartą užtvirtinti: geriau norvegiška nafta ir dujos, amerikietiški tankai ir džinsai, prancūziški filmai ir lietuviški lazeriai su taikikliais, nei Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“ ant jūsų ir mūsų išprievartautų, nukankintų ir nužudytų dukrų ir motinų kaulų.
Kalbėdamas apie taip būtiną Ukrainai naują mobilizaciją, Ukrainos prezidentas V. Zelenskis davė suprasti, kad yra rastas dalinis sprendimas dėl kritinio personalo trūkumo fronte. „Kovinės brigados, patyrusios brigados, kartu su Gynybos ministerija <...> parengė sutartį, pagal kurią galėtų būti įdarbinami 18-24 metų jaunuoliai. Tai skirta tiems, kurie nori prisijungti, tai nėra mobilizacija“.
Prezidentas patikslino, kad tai bus „<...>specialus kontraktas, bus daug lengvatų... taip pat yra labai didelė piniginė nuostata. Detalės bus paskelbtos netrukus, artimiausiomis dienomis. Tai bus vienerių metų sutartis.“
Suprantame, ko siekia Ukrainos ginkluotosios pajėgos: būtina papildyti išretėjusias gretas kariais, tačiau tą būtina padaryti motyvuotais žmonėmis, piliečiais, patriotais, suprantančiais, kad Ukrainai yra iškilęs mirties ar gyvybės klausimas. Mobilizacija visada turės prievartos elementą, o prievarta atvesdintas į mūšį karys kai kuriais atvejais yra didesnė grėsmė nei priešas.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis pareiškė, kad Lenkija remia idėją sukurti „apginklavimo“ banką, kuris padėtų Europai apmokėti didžiules investicijas į gynybą. R. Sikorskis sakė, kad pirmenybę teikia banko idėjai, o ne kitoms svarstomoms galimybėms, tarp kurių yra valstybių narių įnašų į ES biudžetą didinimas, esamų įnašų perskirstymas, nepanaudotų ES lėšų panaudojimas arba bendrai išleistų skolos vertybinių popierių pritraukimas. ES gynybos finansavimo poreikis per artimiausius 10 metų siekia 500 mlrd. eurų, o veikti reikia dabar, nedelsiant.
„Yra nauja idėja, kuri man patinka, tai – apginklavimo bankas“, – žurnalistams sakė R. Sikorskis, turėdamas omenyje sausio viduryje pateiktą pasiūlymą, kurį pateikė buvęs Didžiosios Britanijos gynybos vadas generolas Nikas Karteris, buvęs Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko vykdomojo komiteto narys Gajus de Seljė ir Europos politikos analizės centro Vašingtone vyresnysis patarėjas Edvardas Lukasas. Pagal šį pasiūlymą bankas leistų dalyvauti tokioms ES nepriklausančioms šalims kaip Didžioji Britanija, Norvegija, Japonija ar Jungtinės Valstijos.
Ukraina gavo pirmąją prancūzų naikintuvų „Mirage 2000“ partiją, taip pat ir JAV pagamintų naikintuvų F-16 iš Nyderlandų. „Mirage 2000“ yra pažangiausi naikintuvai, kuriuos Ukraina gavo iš sąjungininkių. „Šie modernūs koviniai orlaiviai jau atvyko į Ukrainą ir netrukus pradės vykdyti kovines užduotis, stiprindami mūsų gynybą ir didindami mūsų gebėjimą veiksmingai atremti Rusijos agresiją“, – sakė Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas.
Nors gautų „miražų“ skaičius neskelbiamas, manoma, kad pirmąsias užduotis pradės vykdyti mažiausiai keturi koviniai orlaiviai.
↞ Mūšio linija ↠
Per savaitę driskių orda nedaug pasistūmėjo rytų fronte. Deja, kaip ir numatėme, okupantai užėmė Velyka Novosilką ir Torecką, Dačnė esanti kelio į Zaporižę tarp Velykos Novosilkos ir Pokrovsko atramos punktu taip pat buvo užimta. Okupantai dėl sumanių gynėjų veiksmų, atrodo, kol kas atsisakė minties šturmuoti Pokrovską, jų pajėgos bando skverbtis toliau į vakarus žemiau šio miesto, bet nesėkmingai. Časiv Jaras aukščiau į šiaurę yra kontroliuojamas ginkluotų rusų driskių, bet tai nereiškia, kad jis yra visiškai užimtas.
Kursko placdarmas laikosi, nežiūrint rusų pastangų. Viešoje erdvėje abi pusės vis įmeta porcijas klaidinančios informacijos, kurią noriai analizuoja ir daro toli siekiančias išvadas vadinamieji (sofos) karo ekspertai tiek Vašingtone, tiek ir Lietuvoje. Vieni praneša, kad ukrainiečiai pradėjo dar vieną (kelintą jau?) kontr-puolimą (kad jie bent žinotų, kuo skiriasi puolimas nuo kontr-puolimo), kiti užtikrintai teigia, kad visi Šiaurės Korėjos „soldatai“ (t.y., kariai) buvo sunaikinti. Pasakysime tik tiek, kad padėtis Kurske sudėtinga, bet nekritinė. Ukrainiečiai prarado nedidukes išlaisvinto Kursko teritorijas vakaruose, bet spaudžia rusus Kursko pietryčiuose, kur šie nesusitvarko su staigiomis ukrainiečių atakomis 2-5 km pločio ruože.
Orda vis dar daro tas pačias elementarias taktines klaidas telkdama techniką į neapsaugotas nuo dronų ir artilerijos smūgių kolonas, kuo ukrainiečiai sumaniai pasinaudoja. Tokiu būdu, netoli Charkivo, rusai eilinį kartą prarado dviejų dešimčių šarvuotos technikos, įskaitant kelis tankus, koloną. Po ilgos pertraukos, ukrainiečiai padėjo į pavėsį ir okupantų Su-25 naikintuvą.
Abi pusės intensyviai naudoja dronus. Rusai, matydami, kad visos pastangos surengti rimtesnį puolimą ties Kupjansku yra atremiamos, šią savaitę jo prieigas daužė visų rūšių dronais, bet nieko nepasiekė, tik prarado dešimtis savo dronų operatorių, su kuo ir sveikiname ukrainiečių gynėjus.
Rusai, kaip tikri teroristai, ėmėsi dar vienos jų taktikos – verbuoja nelojalius Kijevui „ždūnus“ (tuos, kurie laukia ruso atėjimo). Rusų žvalgybos agentų nurodymu veikiantys „ždūnai“ gauna sprogmenų ir padeda juos ukrainiečių karo prievolės centruose ir kituose, lengviau prieinamuose, kariniuose daliniuose. „Ždūnai“ mano, kad padėję sprogmenis, galės atsitraukti, tačiau tampa prievartiniais savižudžiais – rusų agentai nuotoliu detonuoja sprogmenis kartu su išdavikais.
Tai gera pamoka ir Ukrainos, ir Lietuvos penktakolonininkams. Jei čia, Lietuvoje, „ždūnai“ laukia nesulaukia ruso išvaduotojo ir tikisi, kad sulįsdami jam į užpakalį bus pagirti ar gaus medalį, galime juos užtikrinti, kad geriausiu atveju, iš taip laukiamo driskiaus jie sulauks tik kulkos į pakaušį ir bevardžio kapo duobės.
↡ Nuotraukoje: du prezidentai Niujorke, 2024 m. rugsėjis (šaltinis reuters.com)
Itin dėkojame nuolatiniam rėmėjui Panevėžyje, Aludarių gildijai, Tube TC, Medijų rėmimo fondui, poniai Salvijai M. bei visiems jums už palaikymą ir supratimą.
Nuoroda įprastai paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti
Siūlome aktyvius mokymus: https://www.visagentura.com/publications
Comments