↞ Geopolitiniai postūmiai ↠
Ukrainos prezidentui toliau dedant visas įmanomas pastangas, kad Vakarų parama ir dėmesys nuo Rusijos invazijos besiginančiai šaliai nenusigręžtų, JAV ir jos sąjungininkės su vis didėjančiu nerimu stebi karinius Izraelio veiksmus, kurie peržengė ir Libano sieną, ir smūgius „Hezbollah“, dūmams ir ugnies liežuviams siautėjant jau ir Libano sostinėje Beirute.
Kitą savaitgalį savo sąjungininkams Vokietijoje vėl pristatysiantis pergalės planą, Volodymyras Zelenskis ketina sutelkti dar likusį Vakarų šalių palaikymą Kijevo vizijai, kaip būtų galima kuo greičiau užbaigti karą su Rusija.
„Pristatysime pergalės planą, aiškius, konkrečius žingsnius, kaip teisingai užbaigti karą“, - rašė V. Zelenskis soctinkle. Spalio 12 d. jis dar kartą susitiks su JAV prezidentu Džo Baidenu ir kitais lyderiais eiliniame Kijevo pagrindinių NATO ir kitų sąjungininkų susitikime JAV Ramšteino oro pajėgų bazėje.
Tačiau tiek tarp darbinio lygmens Ramšteino formato šalių pareigūnų, tiek ir pačioje Kijevo vyriausiojo pajėgų vado administracijoje optimizmo mažai. Daugeliui yra visiškai aišku, kad be kitų metų pradžios, kai bus inauguruotas JAV prezidentas ar pirmoji šalies istorijoje prezidentė, sąjungininkai nedarys jokių staigių judesių. Drįstame teigti, kad apskritai nebus daromi jokie judesiai, nes Rusija ir blogio ašies šalys savo planą, apie kurį kalbėjome dar prieš metus, kai „Hamas“ teroristai surengė skerdynes Izraelyje, baigia įgyvendinti.
Izraeliui oro smūgiais daužant Tripolį ir Beiruto priemiesčius, o sausumos pajėgoms „valant“ Libano pietines teritorijas, Kremliaus SVR ir GRU strategai trina rankomis. Taip, dar nepavyko Artimųjų Rytų katilo išsprogdinti nauju kruvinu karu, bet reikia labai nedaug, kad arabų šalys spjautų į susitarimus, o pagrindinis pasaulio policininkas ir galingiausias pasaulio karinis aljansas užsikrautų didžiulę bėdą.
Naujienų agentūros „Reuters“ gauti trys elektroninio susirašinėjimo tarp aukštų JAV administracijos pareigūnų rinkiniai, datuoti praeitų metų spalio 11-14 dienomis rodo, kad jau tada JAV Valstybės departamente ir Pentagone kilo didžiulis nerimas, jog didėjantis aukų skaičius Gazos ruože gali pažeisti tarptautinę teisę ir kelti pavojų JAV ryšiams arabų pasaulyje. Žinutės taip pat rodo vidinį spaudimą J. Bideno administracijai, kad ji pakeistų savo pranešimus, kuriuose būtų ne solidarizuojamasi su Izraeliu, o reiškiama užuojauta palestiniečiams ir raginama į Gazą įsileisti daugiau humanitarinės pagalbos.
Deja, mūsų nuomone, nei pasirinkta, nei siūlyta taktika neveikia ir negali veikti. Pirma, negali solidarizuotis su teroristais, bet antra, negali remti beatodairiškų Izraelio veiksmų, kurie, tiesa pasakius, kartais balansuoja ant tarptautinės teisės pažeidimų ribos. Jei gali uždaryti ir uždengti Izraelio dangų nuo Irano raketų per 24 valandas, bet to nedarai virš pagrindinių Ukrainos miestų jau daugiau nei 2,5 metų, klausimai kyla ne tik ukrainiečiams ar sąjungininkams. Visiškai pagrįsti klausimai kyla blogo ašies šalių sostinėse, ar tai nėra paskatinimas ir motyvacija judėti toliau, vykdyti su Kremliaus pagalba sukurptus planus iki galo.
Ryžtingi veiksmai Ukrainoje, driskių ordos sutriuškinimas, Kinijos paramos Rusijai eliminavimas, visiška Šė Korėjos ir Irano izoliacija – štai tie veiksmai, kuriuos reikėjo daryti net ne prieš metus, o 2022-ųjų pavasarį ir vasarą.
Ar iš tiesų viskas taip blogai ir jau nedvejotinai garma į prarają? Ne. Nežiūrint niūrių perspektyvų, manome, kad tiek Izraelis ir JAV, tiek ir arabų šalys bei, tikėtina, ir pats Iranas supranta, kad visiškai pasileidus plaukus, tolesnė veiksmų eiga bus neprognozuojama.
Pagrindinis sulaikantis veiksnys, kuris savo ruožtu taip pat yra ir visas Kremliaus pastangas šiame regione sutelkiantis ir motyvuojantis veikti, yra naftos kainos. Izraelis nesmogs naftos objektams, kurie yra Irano ekonomikos pagrindas, arba jo branduolinės energetikos objektams, nes tai išprovokuotų ne tik intensyvesnį Irano atsaką, bet galėtų sumažinti JAV ir sąjungininkų regione paramą.
Comments